Kai matai, kiek tave yra aplenkusių, pagalvok, kiek nuo tavęs atsilikusių.
(Seneka)

Tai, ką sunku padaryti, reikia daryti su didžiausiu atkaklumu.
(Konfucijus)

Nemokėti pradžiuginti sielos – reiškia ją parduoti.
(A. Kamiu)

Turėk idealą, svajonę, tikslą ir draugą. Tada galėsi garsiai sakyti aš – turtingas.

Niekuo aklai nepasitikėk. Tiesa yra, bet, paprastai, ji stovi tau už nugaros. Atsisuk…

Autorė: Erika Brazaitytė
Šaltinis: visasverslas.lt

Ar prisimenate kaip mokykloje mokytojai liepdavo mokytis mintinai eilėraščius? Visa klasė pavydėdavo tam vienam šaunuoliui, kuris sugebėdavo „Trakų pilį” išmokti vos keletą kartų jį perskaitęs per pertrauką. „Tiesiog turiu gerą atmintį,”- sakydavo tas. Ir atmintis atrodydavo kažkokia keista didžiulė vertybė, kurios tik laimingiesiems atseikėta daugiau.

Darbe niekas neprašo mintinai mokytis eilėraščių. Tad ir gera atmintis nebeatrodo tokia svarbi, kaip anksčiau. Tik ar ne be reikalo?

Statistinis darbuotojas neprisimena savo dienotvarkės, nes tam skirta didžiulė užrašų knyga, kurią visada galima atsiversti. Jo kompiuteris apklijuotas lipniais lapeliais su svarbiausių darbų priminimais. Toks darbuotojas savo užrašais pasitiki daug labiau nei savo atmintimi, nes, kad turi atmintį jis tiesiog pamiršta. O pamiršus prisiminti gali būti sunku.

Atmintis kaip geležis: nenaudojama rūdija. Todėl tiek pradinukui, besimokančiam „Trakų pilį”, tiek žemiausios grandies darbuotojui, tiek ir sėkmingam verslininkui naudinga ją lavinti. Specialistų teigimu, mūsų atmintis yra beribė, tad pasitelkus specialias atminties lavinimo metodikas mūsų gebėjimas įsiminti gali priartėti iki tobulybės.

Svarbiausia – vaizduotė

Tony Buzan, vienas žymiausių pasaulyje atminties galimybių tyrinėtojų, savo knygoje „Kaip lavinti atmintį” teigia, kad puikiai atminčiai užtikrinti užtenka dviejų dalykų: vaizduotės ir asociacijos. Anot jo, norint ką nors įsiminti, tereikia tai susieti su kokiu nors žinomu dalyku pasitelkiant vaizduotę. Ši tiesa nėra nei Tony Buzan, nei apskritai šių laikų išradimas – ja naudojosi jau senovės graikai ir romėnai, mintinai išmokdavę ilgiausias kalbas ir tūkstančius su imperija susijusių statistinių duomenų.

Šiuo metodu naudotis mokoma ir atminties lavinimo seminaruose. Į juos susirinkusieji patikrina savo atmintį ir išmoksta technikų jai pagerinti. Seminarus „Geniali atmintis” organizuojančios įmonės „Success.lt” projektų vadovas Aivaras Pranarauskas sako, kad norint ką nors įsiminti, svarbiausia kūrybiškumas: „Siūlome dalykams, kuriuos reikia įsiminti, priskirti po simbolį, o iš jų vystyti istoriją, todėl žmogus turi pasitelkti savo vaizduotę”. Pasak A.Pranarausko, istoriją prisiminti daug lengviau negu abstrakčius dalykus, pavyzdžiui, skaičius, todėl toks metodas praverčia įvairių kodų ar telefono numerių įsiminimui. Tai vadinamoji prikabinimo sistema, kai vienas daiktas sujungiamas su kitu, pavyzdžiui, skaičių 8 atmintyje galite saugoti kaip smėlio laikrodį. Kitas populiarus įsiminimo metodas – tam tikro maršruto galvoje susikūrimas. Pavyzdžiui, jūsų kelias nuo namų iki parduotuvės veda per parką, tenka praeiti vaikų darželį, polikliniką ir kitus objektus. Tam tikriems kelionės taškams priskirdami po daiktą ar sąvoką, juos įsiminsite lengviau, nes tai jau bus nebe padrikos sąvokos, o vientiso maršruto dalis. Taip galite įsiminti pirkinių sąrašą ar dienotvarkę – nebereikės to užsirašinėti ant lipnių lapelių.

Kiek sudėtingesnės atminties lavinimo sistemos siūlo kiekvienam skaičiui priskirti po priebalsę. Pavyzdžiui skaičius „1″ panašus į raidę l, o skaičius „2″ – į z. Išmokus tai panaudoti galima sudėtingus ilgus skaičius, pavyzdžiui, telefono numerius ar svarbias datas paversti į prasmingus sakinius. Žodžiai šiuose sakiniuose turėtų prasidėti iš kiekvienam skaičiui priskirtos priebalsės. Vienas žodis su keliomis priebalsėmis gali reikšti ir du skaičius, pavyzdžiui, jei skaičiui 9 priskyrėte raidę „P”, skaičių 99 galite prisiminti kaip žodį „pupa”. Tokios atminties lavinimo sistemos naudingos ne tik dėl to, kad įsiminsite ilgas skaičių sekas – šitaip nuolat išbandoma atmintis bus veiksmingesnė, todėl lengviau įsiminsite ir paprastus dalykus.

Siekiant susikurti gerai atminčiai reikalingas asociacijas siūloma panaudoti visus savo pojūčius: dalykui, kurį turite įsiminti galima priskirti ne tik vaizdą, bet ir garsą ar skonį. Įrodyta, kad prisiminimus labai lengvai sužadina kvapas. Pasinaudokite tuo.

Galimybę atsiminti didina ir paprastų simbolių naudojimas, ir priešingai – absurdiški ir keisti vaizdiniai. Sudėtingai sąvokai priskyrę paprastą, pavyzdžiui, elektros lemputės įvaizdį, ją supaprastinsite. O štai juokingi vaizdiniai savaime įsimenami ryškiau, todėl humoras tampa svarbiu faktoriumi atminties lavinime.

Atminties žemėlapiai

Tony Buzan sukūrė universalią mąstymo priemonę atminčiai sustiprinti – atminties žemėlapius. Tai kitokios nei įprasta užrašų sistemos: informacija išdėstoma ne eilutėmis ir stulpeliais, o tvarka, kuri atspindi užrašytų reikšminių žodžių tarpusavio ryšius. Įrašai daromi tuščiame neliniuotame lape, kurio viduryje pirmiausia užrašomas pagrindinis reikšminis žodis. Iš šio žodžio išeina daugybė tarp savęs besijungiančių linijų. Ant jų užrašykite arba nupieškite pagrindinius atskirų temų žodžius arba simbolius. Iš šių linijų galite išvesti kitas – vėlgi su simboliais ar žodžiais. Tai parodys dalykų ryšius ir asociacijas, todėl įsiminimas bus lengvesnis ir efektyvesnis.

Nėra motyvacijos – nėra rezultatų

Atminties lavinimo metodika iš esmės yra gana paprasta. Kiek sudėtingiau ją iki galo išnaudoti praktiškai, nes susiduriama su motyvacijos problema: žmogui gali būti sunku išmokti dirbti su savimi. Neigiamos nuostatos ir įsitikinimas  „mano atmintis yra prasta ir aš to nebepakeisiu” trukdo siekti rezultatų. A.Pranarauskas sako, kad vienas pagrindinių atminties lavinimo seminaro tikslų ir yra suteikti žmogui trūkstančios motyvacijos: „Seminare žmogus turi galimybę įsitikinti, kad atmintį pagerinti įmanoma ir sužinoti apie būdus tai padaryti – taip gaunamas didelis motyvacinis stimulas tobulėti”. Pasak specialisto, galimybė stebėti jei ne savo, tai bent kitų žmonių pažangą padeda įgauti pasitikėjimo savimi ir savo atmintimi. Tada nuostatą „mano atmintis yra bloga” pakeičia kita – „mano atmintis gali būti geresnė”.

Paverskite atminties lavinimą įpročiu

Vis dėlto geresnė atmintis – ne vieno seminaro rezultatas. Sėkmės paslaptis šioje srityje labai paprasta – darbas. Seminare gaunama motyvacija siekti teigiamų rezultatų, sužinoma atminties lavinimo metodika ir įgyjama pirmoji praktinė patirtis. Visa kita priklauso tik nuo jūsų. Išmoktus dalykus reikia pritaikyti savo asmeniniame gyvenime – jie turi tapti įpročiais. Tai sunkiausia darbo dalis, priklausanti tik nuo žmogaus valios. Todėl A.Pranarauskas skeptiškai vertina galimybę atminties lavinimo išmokti iš knygų: „Galima skaityti knygas apie atminties lavinimą be jokių apčiuopiamų pagerėjusios atminties rezultatų, nes metodikos žinojimas nieko nekeičia, jei ji nepanaudojama. Svarbu tik tai, kaip praktiškai pritaikote išmoktus dalykus,”- sako „Success.lt” specialistas.

Versle atmintis gali lemti sėkmę

Į atminties lavinimo seminarus susirenka labai įvairūs žmonės: nuo moksleivių iki pensininkų. Juos vienija bendras bruožas – žingeidumas ir noras išmokti kažką naujo. Tačiau apie 40% seminaro dalyvių – verslo aplinka. Kodėl verslininkui reikia lavinti atmintį? Specialistai tai aiškina paprastai: verslo žmogus jautriau reaguoja į atminties sutrikimus, nes jaučia dėl to didesnę atsakomybę. Iš tiesų, kiekviena atminties klaida versle gali kainuoti labai daug. Juk jei pamiršote susitikti su draugu, jūs jo galėsite tiesiog atsiprašyti. O štai pamirštas ir praleistas verslo susitikimas gali kainuoti tolesnę jūsų darbo sėkmę. Pavyzdžių gali būti ir kitokių: pamiršta sąskaita sutrikdys buhalterijos darbą, pamirštas dokumentas reikš veltui sugaištą laiką. Netyčia užmiršti dalykai darbo santykiuose gali smarkiai pakenkti ir įvaizdžiui. Įsivaizduokite, kad atėjote į susitikimą, tačiau neprisimenate žmogaus, su kuriuo susitikote, pavardės ir net susitikimo tikslo. Kokį įspūdį šiam žmogui paliksite?

Atmintį lavinti svarbu ne tik todėl, kad svarbių dalykų nepamirštumėte, bet ir tam, kad juos geriau įsimintumėte. Geresnė atmintis skatina pasitikėjimą savimi, o tai savo ruožtu lemia greitesnį ir kokybiškesnį sprendimų priėmimą. Puikiai įsiminti faktai, statistika, tvarkaraščiai – visa tai gali tapti jūsų koziriu ne tik rengiant viešas kalbas ir prezentacijas, bet ir kasdienėje darbo veikloje. Tarkime tą patį produktą klientams pristato du vadybininkai: vienas kalba sklandžiai, o kitas vis žvilgčioja į savo užrašus. Kurį vertinsite kaip patikimesnį?

Noriu su Jumis pasidalinti keliomis žymių žmonių mintimis ir frazėmis apie bendravimą. Bendravimas – tai sėkmingų pardavimų pamatas. Tik mokėdamas gerai bendrauti  - parduosi. Gal kas galėtų užginčyti?

Šaltinis: www.citatos.com

*

“Įprask įdėmiai išklausyti kito žodžius ir, kiek gali, įsiskverbk į kalbančiojo sielą.”   (Markas Aurelijus. Sau pačiam. Vilnius: Alma littera. 2005, 84 p.)

*

“Seniau žmonės taip lengvabūdiškai nesišvaistydavo žodžiais, prisibijodavo,
kad neliktų vieni su savo žodžiais”.
(Konfucijus. Pašnekesiai. Vilnius: Tyto alba. 2004, 52 p.)

*

„Ne kalbą reikia perprasti – pažinti kalbantįjį.“
(Upanišados. Vilnius: Leidykla VAGA. 2006, 145 p.)

*

„Įprask visada, kiek tai įmanoma, vertindamas kito elgesį, klausti savęs: „Ko jis tuo siekia?“ Tačiau pradėk nuo savęs ir visų pirma išsiaiškink savo tikslus.“

(Markas Aurelijus. Sau pačiam. Vilnius: Alma littera. 2005, 152 p.)

*

„Ilgai bendraujant pamilstamas ir blogis, ir gėris.“

(Liucijus Anėjus Seneka. Apie sielos ramybę. Vilnius: Vyturys. 1997, 54 p.)

*

„… bendravimas su nepanašiais sumaišo darną, atnaujina aistras, ir sieloje vėl supūlioja ne visiškai išgydytos silpnybės. Tačiau vienatvę ir bendravimą reikia kaitalioti ir mainyti: vienumoje ilgėsimės žmonių, draugijoje – savęs pačių. Priešybės gydis viena kitą. Vienatvė gelbsti nuo minios neapykantos, minia – nuo bodėjimosi vienatve.“

(Liucijus Anėjus Seneka. Apie sielos ramybę. Vilnius: Vyturys. 1997, 87 p.)

Click here to view the embedded video.

Šaltinis: http://prezentavimas.blogas.lt

Autorius: Arturas Laskauskas

“Kodėl verta pagirti?

Nepasisakau už pagyrimus savanaudiškais tikslais. Bet nuoširdus komplimentas veikia efektyviau negu nuobauda. Yra ir kitų priežasčių:
pagirdami pagerinsite santykius su klientu arba bendradarbiu;
pakelsite nuotaiką ir kitam, ir sau;
paskatinsite pozityvią elgseną;
sustiprinsite pagiriamojo savigarbos jausmą;
simpatijos faktorius: tam, kurį pagyrėte, asocijuositės su teigiamomis emocijomis;
klientas geriau prisimins ir jus, ir jūsų komplimentą.

Kaip teisingai pagirti?

Pripažinimo ir įvertinimo nusipelno kiekvienas, kuris sąžiningai deda pastangas. Išnaudokime kiekvieną progą – įvertinimo ir komplimentų nebūna per daug. Ir nereikia ilgų kalbų – kartais pakanka pritariančio žvilgsnio, linktelėjimo arba paprasto sakinio: „Dėkoju, jūsų pateikta informacija man labai naudinga”. Pasakykite savo vadovui, kad jo organizaciniai sugebėjimai apsaugo nuo nereikalingo streso darbe. Pagirkite šeimos gydytoją, kad ji nuostabiai moka užkalbinti vaikus. Aš pats kokius penketą metų nepamirštu man adresuotų patyrusio dizainerio žodžių: „Niekas kitas taip aiškiai ir išsamiai man nesurašo kūrybinės užduoties kaip tu”…

Būkime atviri teigiamiems dalykams, pastebėkime pastangas. Jei norime veiksmingiau paskatinti, atkreipkime dėmesį į štai ką:
Pagirkime tik už tokius nuopelnus, kuriuos tikrai nuoširdžiai vertiname. Pagyros už vidutiniškas pastangas neįtikins ir nuvertės.
Nepakanka sušukti: „Tai buvo viršūnė” – konkrečiai įvardinkime komplimento priežastį. Geriausia neatidėlioti ir nekaupti komplimentų mėnesio galui – pagirkime iškart.
Jei sakome komplimentą, darykime tą besąlygiškai – be jokių „bet…” arba „nežiūrint to, kad…”, kitaip tai nebus paskatinimas („Ačiū, pone Ypatingaiti, gerai padirbėjote, jei nekreipsime dėmesio į tai, kad buvo galima greičiau…”)
Venkime palyginamųjų komplimentų – diskriminuotume trečiuosius asmenis („Susirinkimus pravedate kur kas geriau negu ponas L. Lėtapėdis”)
Jei siunčiame oficialų laišką klientui, jį pamalonins, kad prisimename keletą smulkmenų asmeniškai apie jį ar jo reikalus (gera atmintis arba net sistemingas kliento hobio ir kitko užsirašymas – atsiperka). Priešingai, kai gauname iš savo automobilių serviso kalėdinį atviruką be jokio parašo – draugiškumu nekvepia…

Kaip mes patys priimame pagyrimus?

- Ponia, jūs šiandien nuostabiai atrodote. Ši suknelė jums puikiai tinka!

- Ai, ji jau sena…

Ar jūs irgi taip reaguojate? O gal atsakote:

- Ačiū. Džiaugiuosi, kad jums patinka.

Iš tiesų komplimentus priimti yra sunkiau, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ar kukliai išsisukinėjame, kai klientas mus giria? Sakome, kad tik atlikome savo pareigą? Bet tuomet nesistebėkime, jei kitą kartą nebesulauksime komplimentų – mus girti nėra malonu. Teisingiau būtų paprasčiausiai pasidžiaugti – tai sukelia simpatiją.

Tie kolegos, kurie tiki savo teikiamų paslaugų kokybe (ir turi drąsos), dažnai patys pasiteirauja kliento, ar ir praėjus kuriam laikui jie patenkinti. Aš pats, pravedęs seminarą apie garantuotos kokybės prezentaciją, po kokio mėnesio inicijuoju pokalbį su seminaro dalyviais – kad pasiteiraučiau, ar nekilo naujų klausimų ir neaiškumų, ar pasisekė išbandyti seminare išmoktus dalykus.

Vienas mano pažįstamas biure turi pasikabinęs net savo asmeninę motyvacijos lentą. Ant jos užsirašo iš klientų gautus pagyrimus. Kai kas nors nesiseka ir nusvyra rankos, jis pasižiūri į tą lentą ir atsigauna. Pagyrimai sustiprina verslą! “